ar tu atsimeni laikus

visas beprotikas naktis

ms negimusius vaikus

a vis dar matau j akis

tai buvo keisti keisti laikai

kai mes vis dar udme save

ir ms begstantys veidai

atsispinddavo lange

dabar ant stalo prie mane

tiktai atalus arbata

o rankos tyliai udengia akis

a noriu bt kakur toli

nes jeigu liksiu praeity

galiu ir vl pradt kartot klaidas

ilga kaip imtmeiai diena

ilgai bus chaoso pilna

vienatv tno visuomet

kakur arti prie kno bet

nebna aminas ruduo

ir a tikiu kakiek dar tuo

silpna pulsuojanti viesa

tamsaus koridoriaus gale

Rytis i Maeiki

Mailto:oras@mazeikiai.omnitel.net