uvys giliai kaip ir paukiai auktai

tai tik aminai neatsiejami broliai

mano namai begaliniai laukai

visada alia nepasiekiami toliai

jros dugne sudauytam laive

miega niekam jau nepriklausantys grobiai

mano turtai ten kur pauki takai

niekam niekada nepasiekiami lobiai

kai tik sutems atsineiu vandens

paskandinsiu jame savo jaun veid

ir kai po nakties saul vl pateks

prisiminsiu kaip ji prie tai nusileido

iandien yra paskutin diena

gaila tik diaugsmu negaliu pasigirti

mano sode begalyb ied

mediai visada taip atrodo prie mirt

Linkjimai nuo Ryio i Maeiki!

oras@mazeikiai.omnitel.net